Didžiosios žiemos šventės neatsiejamos nuo kelių svarbiausių etapų – kalėdinės eglutės puošimo, dovanėlių ir žinoma gausiai vaišėmis nukrauto stalo. Tačiau pradėjus diskusiją, kokie yra tradiciniai lietuvių virtuvės kalėdiniai patiekalai, kalba pasisuka link Kalėdų išvakarių, Kūčių. Visi prisimena 12 patiekalų, kūčiukus, kisielių bei silkutę pataluose. O kaip dėl pačių Kalėdų stalo?
Keičiasi gyvenimo būdas, jaučiasi vakarų kultūros įtaka, verslininkai kuria tradicijas, kurios priverstų plačiau atverti piniginę, tad ir šventės keičiasi. Visgi Kalėdų išvakarės išlikusios gan tradicinės – apklausos rodo, jog Kūčios švenčiamos su artimiausiais šeimos nariais, dažniausiai pas senelius, kurie vis dar puoselėja senąsias tradicijas, patiekia ant stalo 12 patiekalų, kurie atspindi 12 metų mėnesių arba 12 apaštalų pagal krikščioniškąsias tradicijas. Tuo tarpu seniau Kalėdiniai pietūs buvo mažiau akcentuojami, o dažniausiai stalo puošmena būdavo šernienos arba kiaulienos patiekalai. Tai visiškai suprantama, kadangi tokiai šventei būdavo skerdžiama kiaulė, o rudenį vykdavo intensyvesnė šernų medžioklė. Šiais laikais kiauliena nėra kažkas ko negalėtume įsigyti paprastą darbo dieną prekybos centre, o štai šerniena išnyko nuo stalo ir jos patiekalais dažniausiai mėgaujasi tik medžiotojų šeimos.
Dabar kalėdinis stalas puošiamas pagal šeimos pageidavimus, išmonę ir susidariusias šeimos tradicijas. Tad kuo svečius per Kalėdas vaišina kaimynai, gali gerokai skirtis nuo mūsų stalo. Visgi, kuo kvepia kalėdos? Vis dažniau ant stalo puikuojasi kimšta žąsis, antis arba kalakutas. Žinoma, tokį patiekalą paruošti yra tikras iššūkis šeimininkei – bet kuri nesusigundytų pasididžiuoti prieš svečius tokiu kulinariniu šedevru? Kitas neatsiejamas Kalėdų atributas – imbieriniai sausainiai, keksai ir keksiukai. Niekas taip neprimena Kalėdų kaip cinamono, imbiero ir gvazdikėlių aromatas susijungiantis gardžiuose traškančiuose sausainiukuose. Tas pats aromatų derinys sklinda ir iš karšto vyno taurės. Karštas vynas tapo neatsiejamas žiemos švenčių atributas – juo vaišinami sušalę svečiai, mėgaujamasi draugijoje.
Kadangi kalėdiniai patiekalai dabar nelabai skiriasi nuo tradicinės gimtadienio šventės, svarbesnę reikšmę turi stalo dekoravimas, neleidžiantis pamiršti, jog dabar Kalėdos, o ne Joninės. Sumanios šeimininkės patiekalus formuoja eglutės forma, ant stalo gausu kankorėžiais ir kalėdiniais žaisliukais dekoruotų žvakidžių, eglišakių, vyrauja raudona ir balta spalvos. Visa tai leidžia sukurti ir palaikyti kalėdinę nuotaiką.
Parašykite komentarą