Kur dingo tokie vardai, kaip Liutauras, Irmantas, Rimas, Arūnas?..

berniukų vardaiPasibaisėtina! Paskelbti nauji berniukų vardai, kurie buvo duodami naujagimiams 2016 metais:

Airetas, Andreanas, Armėjas, Dainartas, Daurius, Deinardas, Derekas, Dymas, Dionas, Dolantas, Dorintas, Džeikobas, Emiljanas, Erlanas, Eteris, Germonas, Gilardas, Hartas, Januras, Jonidas, Junijus, Nevijus, Olis, Rasviltis, Reilas, Rydas, Šonas, Tajis, Taurydas, Tilas.

Kas darosi, mieli tėveliai? Suprantu, kad berniuką pavadina Šonu ar Oliu. Tai saksiški vardai ir greičiausiai tėvai gyvena Anglijoje. Ten jie vaikui diskomforto nesukels, tačiau Daurius, Eteris, Armėjas… To jau per daug. Ar bent žinomos tų vardų reikšmės? Juk vaikas gali gyventi Lietuvoje ir iš jo bus juokiamasi nuolatos. Kitas momentas, „iškraipyti“ vardai. Pavyzdžiui, Lietuvoje yra nemažai žmonių su vardu Aretas, tad Airetas nelabai ką nustebins. Emiljanas – senas ir gražus vardas, kuris turi lietuvišką atitikmenį Emilis. Tokių vardų yra nemažai, tad jie tikrai priliptų.

Klausimas tik kur dingo tokie gražūs vardai kaip Liutauras, Arvydas, Sigitas, Irmantas, Rimas, Rimantas, Simonas, Arūnas, Andrius, Vaclovas, Kazimieras (Kazys), Laimonas, Stanislovas (Stasys) ir dar dešimtys kitų? Retas kuris tėvas duoda sūnui tokį laiko patikrintą vardą. O ir tai tik dėl to, kad senelis buvo tokiu vardu…

Iš pradžių galvojome, kad slaviški vardai turėtų išnykti. Deja, klydome. Graikiški-slaviški vardai ir toliau karaliauja. Mažų Aleksandrų pilna. Kaip ir Jonų, Petrų, Lukų. Tai jau hebrajiški vardai, atėję pas mus kartu su krikščionybe. Bronislovas, Vaclovas, Stanislovas – šie vardai baigia pranykti. Bet kodėl pranyksta ir lietuviški vardai, kaip jau minėti Irmantas, Rimas, Arvydas, Gražvydas ar Laimonas? Jų šaknys lietuviškos, kilusios iš žodžio „rymoti“, „išvysti“, „manyti“. Gal po kelerių metų pasikeis mados ir vėl jie grįš?

Tenka pastebėti, kad yra kai kurie vardai, kurie laikui nepavaldūs. Tai jau minėtas Aleksandras, taip pat Kęstutis, Mindaugas, Marius, Nojus. Jų visada yra. Reiškia tėveliams vis dar pakanka sveiko proto, duoti naujagimiui tokį vardą, su kuriuo jis ir po 20 metų bus neišsiskirianti iš minios.

Pabaigai – senas anekdotas apie vardus.

Tėvai laukėsi kūdikio ir galvojo, kokį vardą jam davus, kad iš jo vaikai nesityčiotų, nesugalvotų pravardės. Galvojo visokius variantus, išrinko berniukui vardą Laisvūnas. Vaikas gimė, paaugo, išėjo į kiemą žaisti. Ten jį greitai praminė „belaisviu“…

Nesityčiokime iš savo vaikų, duokime jiems klasikinius vardus. Juk galima duoti po du – lai pasirenka pats, kuriuo nori, kad jį vadintų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *