Gyvendami Lietuvoje galime džiaugtis itin plačia maisto pasiūla. Prekybos centrų lentynos lūžta nuo įvairiausių prekių, o mes galime įgyvendinti pačius originaliausius receptus tiesiog namuose. Įdomu tai, kad vis daugiau garsių šalies veidų siūlo savo receptų knygas, o ir didieji prekybos centrai nemokamai dalina lankstinukus su gardžiausių patiekalų receptais.
KAIP KEITĖSI LIETUVOS VIRTUVĖ?
Lietuviška virtuvė garsėja itin sočiais didžkukuliais, bulvių plokštainiais ar vėdarais, tačiau kulinarai teigia, kad minėtieji patiekalai neatitinka istorinės prasmės. Be to, sočiu maistu nereikia gąsdinti užsieniečių, kurie, sugrįžę namo, lietuvišką maistą prisimena kaip didžiausią iššūkį ir skrandžio skausmus. Iš tiesų, jei kritiškiau pažvelgtume į lietuvišką virtuvę, visų pirma turėtume kalbėti apie jos šaknis. Įprastai tradiciniams lietuvių patiekalams priskiriama tai, ką valgė neturtingi mūsų protėviai. Tačiau tai nėra tikslus apibrėžimas, nes valstiečiai į lėkštę dėdavo tai, ką turėjo.
Vertinant lietuvių poreikius ir norus, nuo seno didžiausias dėmesys skiriamas mėsai. Ypatingai – jautienai, avienai, paukštienai ir kiaulienai. Tiesa, kartais ant lietuvių stalų atsidurdavo ir ožkiena ar net arkliena. Nors daug dėmesio sulaukdavo ir žvėrienos patiekalai, svarbu paminėti, kad šis pasirinkimas buvo siejamas su mažiau išsivysčiusiais regionais, kadangi sumedžioti laukinį gyvūną buvo lengviau nei užauginti savo, besiverčiant tikslinga gyvulininkyste. Tiesa, pradėjus daugiau dėmesio skirti naminių gyvūnų auginimui, svarbi tapo ir augalininkystė. Jau LDK laikais medžioklė buvo laikoma pramoga ir prarado pirminę – maisto gavimo – funkciją.
Negalime išskirti vieno konkretaus patiekalo, kuris tiksliausiai atspindėtų mūsų istoriją ir būtų pelnytai vadinamas tautos atradimu. Iš tiesų, kaip ir architektūros stiliai, dailė, muzika ar kitos meno sritys, taip ir kulinarija kito, veikiama kitų kultūrų ir šalių įtakos. Patiekalų kilmę galima sieti su tuo, iš kokios šalies paplito patiekalų žaliava, pvz., miltiniai produktai siejami su šalimis, iš kurių mus pasiekė javai, o bulvinių patiekalų šaknų verta ieškoti Vokietijoje.
Parašykite komentarą